Randų susidarymo priežastys ir aknės pasekmių valdymas

aknes randai

Dr. Odeta Baniukaitienė

Bious Labs įkūrėja, mokslų daktarė

Naujos kartos kosmetikos ekspertė, naujų formulių kūrėja, kosmetikos vizionierė

Kas yra randas?

Randas – tai fibrozinio audinio darinys, susidaręs po įvairių traumų (pjūvių, nudegimų, nubrozdinimų ir kt.), netinkamai atliktų operacijų ar susirgimų. Priklausomai nuo randų susidarymo priežasties, organizmo reakcijos į žaizdos gijimą, susidariusios randų tekstūros, skiriami skirtingi jų tipai.

Randų tipai

Normotrofiniai randai beveik nesiskiria nuo sveikos odos, jie yra kūno spalvos, elastingi ir gali būti lengvai pašalinami, pavyzdžiui, cheminiais šveitikliais.

Atrofiniai randai susiformuoja dėl nepakankamo jungiamojo audinio, todėl odoje matomos įdubos. Šio tipo randai susidaro persirgus vėjaraupiais, išnykus spuogams ar po įvairių įdrėskimų, nutrynimų. Atrofiniai randai gali susidaryti net po chirurginių procedūrų, ypač jei gijimo procesas buvo sudėtingas.

Hipertrofiniai randai susidaro po cheminio, terminio nudegimo ar kitų traumų, kuomet pažeidžiamas ne tik viršutinis odos sluoksnis epidermis, bet ir visa derma. Šie randai ima formuotis praėjus 2-6 savaitėms po pažeidimo, išryškėja kieti iškilimai. Būtina pažymėti, kad hipertrofiniais randais dažniausiai skundžiamasi, nes sukelia nemalonius pojūčius (tempimą, niežulį, skausmą).

Keloidiniai randai yra kieti, iškilę, šiurkštaus paviršiaus, būdingas išplitimas į nepažeistus audinius. Klinikinių tyrimų duomenimis, šio tipo randų gydymas yra vienas iš sudėtingiausių. Keloidinių randų susidarymas yra siejamas su pernelyg dideliu fibroblastų aktyvumu bei naujų kraujagyslių tinklo susidarymu.

keloidinis randas nuo aknes

Be to, šio tipo randai gali atsinaujinti net po chirurginio jų pašalinimo. Remiantis moksliniais duomenimis, augimo faktoriai, tokie kaip transformuojantis augimo faktorius beta 1 (TGF-β1), fibroblastų augimo faktorius 2 (FGF-2), kraujagyslių endotelio augimo faktorius (VEGF), turi didžiulę įtaką keloidinių randų formavimuisi. TGF-β1 bei VEGF keloidinių randų formavimosi metu aptinkami didesni kiekiai nei įprasta, šie augimo faktoriai aktyvina kolageno sintezę, skatina keloidinių randų susidarymą. Tuo tarpu augimo faktoriaus FGF-2, kuris atsakingas už TGF-β1 slopinimą vėlyvuoju žaizdos gijimo etapu, kiekis sumažėja. Galima daryti išvadą, kad esant keloidinių randų susidarymo rizikai ankstyvoje žaizdos gijimo stadijoje būtina slopinti TGF-β1, VEGF išsiskyrimą.

Randų poveikis mūsų savijautai

Kai kuriems žmonėms randai gali būti nuolatinis priminimas apie skaudžius įvykius, ligas ar traumas, sukelti emocinį skausmą, sumažinti pasitikėjimą savimi ar netgi sukelti depresiją. Šiuos išgyvenimus dažnai patiria paaugliai dėl aknės sukeltų atrofinių randų. Būtina pažymėti, kad pastaraisiais metais gilinamas supratimas apie žaizdų gijimą ir randų susidarymą, kaupiama klinikinė patirtis gydant pažeistus audinius, kuriamos inovatyvios priemonės ir naujos lazerinės technologijos, todėl viską galima pakeisti.

Tinkamų kosmetikos priemonių naudojimas esant aknei ar po jos taip pat yra labai svarbus, siekiant sumažinti randų susidarymo riziką ir pagerinti odos būklę ir bendrą savijautą. Netinkamos priemonės gali pabloginti odos būklę, sukelti uždegimus ir skatinti randų formavimąsi.

Rekomendacijos

  • Aknės paveiktai odai reikalingas švelnus, tačiau efektyvus prausiklis, kuris geba pašalinti nešvarumus ir riebalų perteklių. Reikėtų vengti prausiklių, kurių sudėtyje yra kvapiklių, dažiklių, etilo alkoholio, itin agresyvių anijoninių paviršinio aktyvumo medžiagų, abrazyvių medžiagų, sintetinių tirštiklių, kurie formuoja plėvelę. Optimaliu atveju jis turi būti lengvos konsistencijos – skystis.
  • Dažnas rūgštinių šveitiklių su alfa-hidroksirūgštimis (AHA) naudojimas pažeidžia lipidinį – apsauginį odos barjerą. Jei tokio tipo priemonės yra naudojamos, rekomenduojama naudoti ir apsaugines priemones su UV filtrais, kurios būtinos, siekiant išvengti pigmentinių dėmių susidarymo ir sumažinti randų susidarymo riziką.
  • Aknės paveiktą odą reikia drėkinti. Gali būti naudojami drėkinamieji serumai, eliksyrai, geliai, kremai ir kt. Optimaliu atveju šių priemonių sudėtyje turi būti ne tik drėkiklių, bet ir bioaktyvių medžiagų, kurios stimuliuoja tarpląstelinės matricos komponentų sintezę.
  • Jei turite riebią galvos odą, būtina naudoti specialių šampūną, kuris sureguliuoja sebumo išsiskyrimą. Taip pat reikėtų vengti veido srities (ypač kaktos) uždengimo plaukais. Užleisti ant kaktos kirpčiukai gali sukurti palankią aplinką bakterijoms daugintis.

Dr. Odeta Baniukaitienė

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *